- žmogpalaikis
- žmõgpalaikis sm. (1) BŽ608, RŽ, NdŽ, A.Sal; Rtr, KŽ menk. netikęs ar prastas žmogus: Žmõgpalaikiai, menki žmoneliai BŽ235. Koks žmogpalaikis tyčiojasi iš litvomanijos ir pašaliais skundinėja kartais litvomanus V.Kudir. Durys sugirgždėjo ir keistas žmogpalaikis įlindo pro jas LzP. Apie švietimą vaikų mokslavietėje mažai galime šnekėti, kadangi „žmogpalaikis“ … anos gadynės turėjo amžinai palikti „veršiu nelaižytu“ A1884,155(J.Šliūp).
Dictionary of the Lithuanian Language.